cross

Skubi pagalba

Skubios pagalbos skyrius priima visus į Kauno klinikas pacientus, kuriems reikalinga skubi pagalba - tiek suaugusius, tiek vaikus. Skubi pagalba teikiama 24 val. per parą visus metus.

Naujienos

 

Tretieji Kauno klinikų Vadovų mokymai: ligoninės ateitis – mūsų rankose

„Laikas pokyčiams“ – taip skambėjo pagrindinis šūkis 2018 metų rudenį pirmą kartą surengtuose Kauno klinikų Vadovų mokymuose. Dėl didelio ligoninės bendruomenės susidomėjimo ir palaikymo, šių metų vasario 1−2 dienomis buvo surengti jau tretieji Vadovų mokymai Birštone, skirti pokyčių svarbai, procesų valdymui ir įstaigos strategijai aptarti.

„Džiaugiuosi, kad tretieji mokymai sulaukė dar didesnio susidomėjusių dalyvių skaičiaus – registraciją teko stabdyti vos po 2,5 dienos,“ – teigia Kauno klinikų generalinis direktorius prof. habil. dr. Renaldas Jurkevičius. Šiuose mokymuose pristatyta Kauno klinikų veiklos strategija, išgirsta darbuotojų nuomonė ir lūkesčiai. „Norime, kad Kauno klinikose vadovų pareigas užimantys darbuotojai tobulėtų, padėtų įdiegti naujoves, reikalingas šiuolaikinei ligoninei, – pabrėžia prof. R. Jurkevičius. – Esame patvirtinę penkerių metų ligoninės viziją, numatę jos įgyvendinimą. Mokymų metu sulaukėme įvairių pasiūlymų, o pačius geriausius ir tikslingiausius įtrauksime ir į strategijos įgyvendinimo veiksmų planą.“

Pasak Kauno klinikų direktoriaus Visuomenės sveikatai, mokslui ir studijoms dr. Tomo Lapinsko, pagrindinis trečiųjų mokymų tikslas – ne vien suprasti strateginės veiklos vertę ligoninėje ir pergalvoti procesus, bet pirmiausia patikėti, kad strategija – tarsi mūsų visų bendras planas siekiant aiškaus tikslo – tapti geriausiais. Neužtenka tuo patikėti vien vadovams, – tuo turi gyventi visa bendruomenė. Tam būtinos žinios, kaip dirbdami kartu galime efektyviau įgyvendinti pokyčius organizacijoje: „Tik dirbdami išvien galime vesti ligoninę į priekį“, – sako dr. T. Lapinskas pridurdamas, kad aktyvus dalyvių įsitraukimas tik įrodo, kad labai daug žmonių nori prisidėti prie ligoninės tobulėjimo.

Dviejų dienų teoriniai ir praktiniai mokymai dalyviams leido įgyti žinių įvairiose srityse. Buvęs Vadybos ir ekonomikos universiteto rektorius doc. dr. Alfredas Chmieliauskas klinikų darbuotojus supažindino su pokyčių vadyba organizacijoje pokyčių kontekste, o Vytauto Didžiojo universiteto Filosofijos ir socialinės kritikos katedros vedėjas prof. Gintautas Mažeikis padėjo pažvelgti į pokyčius ir lyderystę iš filosofinės perspektyvos. LSMU Sveikatos psichologijos katedros vedėja prof. Nida Žemaitienė ir Kauno klinikų psichologė Žydrūnė Kaklauskaitė atkreipė dėmesį į profesinį perdegimo sindromą mediko darbe. ISM Executive School Strateginio valdymo modulio vadovas, lektorius Benas Adomavičius kalbėjo apie įvairių lygių vadovų rolę strategijos įgyvendinime, o vidinės komunikacijos specialistė Vija Valentukonytė aptarė vidinės komunikacijos svarbą pokyčių metu ir kitus svarbius aspektus organizacijos pokyčių įgyvendinimo kreivėje.

Priimti pokyčius ir judėti pirmyn reikalingos ne tik profesinės kompetencijos. Svarbus emocinis nusiteikimas, tai savo paskaitoje pabrėžė Lyderystės ekspertų grupės vadovė, konsultantė Nomeda Marazienė kalbėdama apie vadovų emocinį atsparumą pokyčių kontekste, o aktorius Andrius Žebrauskas pravedė emocinę mankštą. Praktinių dirbtuvių metu dalyviai dalijosi patirtimi ir įžvalgomis, kaip reikėtų pagerinti Kauno klinikų veiklą ir pasiekti geriausių rezultatų.

Kauno klinikų organizuoti mokymai sulaukė per 160 dalyvių. Vadovų mokymuose galėjo dalyvauti visi klinikų, skyrių, sektorių bei tarnybų vadovai, slaugos administratoriai ir kiti darbuotojai, kuriems rūpi gerasis pokytis ir kurie nori prisidėti prie geresnės aplinkos kūrimo Kauno klinikose.

Kauno klinikų informacija ir nuotrauka

Mirguliavimas akyse buvo sudėtingos nėštumo patologijos požymis

Vieną rytą pramerkusi akis Joana, besilaukianti 31 nėštumo savaitę, matė tarsi pro rūką. Išvedusi augintinį pasivaikščioti, ji grįžo namo, tačiau mirgėjimas akyse nesiliovė. „Pradėjo stipriai skaudėti galvą, todėl nusprendžiau pailsėti ir užmigau. Nors mano nėštumas buvo lengvas – niekada nepykino, tačiau prabudau nuo pykinimo“, – prisiminė Joana.

Kadangi nėštumo metu moteris jokių skausmų nejautė, pamanė, kad tai tiesiog migrenos priepuolis ir tikėjosi, jog skausmas turėtų greitai praeiti. „Jaučiau mažylės judesius, todėl į ligoninę važiuoti neskubėjau. Pykinimui ir vėmimui nesibaigiant, po kelių valandų nuvykau į Jonavos ligoninę“, – tęsė ji.

Atvykus į ligoninės akušerijos skyrių, bekalbant su slaugytoja, Joanai dingo regėjimas. Moteris nedelsiant buvo išvežta į Kauno klinikas.

Pasak Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos Nėštumo patologijos sektoriaus vadovės, gydytojos akušerės ginekologės doc. dr. Reginos Mačiulevičienės, pacientės ligos pradžia buvo netikėta ir būklė blogėjo labai greitai. „Joanai buvo nustatytas padidėjęs arterinis kraujospūdis, o atlikus laboratorinius tyrimus rastas padidėjęs baltymo kiekis šlapime. Vėliau nėščiosios būklė dėl progresuojančio regėjimo sutrikimo, psichologinio susijaudinimo ir dezorientacijos laike ir erdvėje dar labiau pablogėjo. Buvo aiškinamasi, kokios regos sutrikimo priežastys, nes sergant preeklampsija sunkūs sąmonės ir regos sutrikimai pasitaiko labai retai, – tikino gydytoja. – Po išsamių tyrimų, patvirtinta sunkios preeklampsijos diagnozė. Vienintelis gydymo pasirinkimas šiuo atveju buvo skubi cezario pjūvio operacija. Tęsti nėštumą buvo pavojinga tiek motinos, tiek vaisiaus sveikatai ir gyvybei“, – tęsė doc. dr. R. Mačiulevičienė.

Po sėkmingos operacijos jauna moteris vėl galėjo matyti. Cezario pjūvio pagalba gimė mergaitė, kuri toliau prižiūrėta Kauno klinikų Naujagimių intensyviosios terapijos skyriuje. Mažylei nustatytas nepakankamas augimas gimdoje dėl pagrindinės motinos ligos – preeklampsijos. „Dabar jaučiamės gana gerai. Man šiek tiek suprastėjo regėjimas, bet tai yra maža pasekmė to, kas įvyko“, – kalbėjo moteris.

„Preeklampsija pasireiškia 2-8 iš 100 nėščių moterų. Ji gali būti lengvos formos ir nepakenkti nei motinai, nei vaisiui. Tačiau kartais ligos eiga būna labai sunki. Sunkia preeklapmsijos forma suserga 1 iš 200 nėščiųjų, o dažniausi simptomai yra galvos skausmas, regos sutrikimai, skausmas po dešiniuoju šonkauliu, pykinimas, vėmimas, staiga atsiradęs veido, rankų ir kojų tinimas bei labai bloga savijauta“, – aiškino R. Mačiulevičienė.

„Preeklampsija pakenkia dar negimusiam vaikeliui, nes paveikia placentos funkciją. Sutrinka vaisiaus augimas, sumažėja vaisiaus vandenų. Jei preeklampsijos forma labai sunki ir placentos funkcija labai sutrinka, dėl deguonies stokos vaisiaus būklė gali tapti kritinė, jis gali žūti gimdoje“, – teigė doc. dr. R. Mačiulevičienė.

Nors preeklampsijos priežastys nėra žinomos, tačiau liga gali pasireikšti bet kuriai nėščiajai, todėl savo sveikatos būklę reikėtų stebėti viso nėštumo metu. Ypatingą dėmesį reikėtų atkreipti toms moterims, kurių kraujo spaudimas prieš nėštumą buvo padidėjęs, kurių kraujospūdis buvo aukštas ir ankstesnių nėštumų metu. Taip pat sergančios inkstų ligomis, diabetu ar imuninėmis ligomis, pavyzdžiui, sistemine raudonąją vilklige. Atsiradus preeklampsijos simptomams ar pasirodžius kraujingoms išskyroms iš makšties, reikėtų nedelsiant kreiptis į nėštumą prižiūrinčią gydytoją arba artimiausią Nėščiųjų priėmimo skyrių.

Kauno klinikų informacija ir nuotrauka

Ragenų transplantacijoms atlikti Kauno klinikose naudojami dar saugesni metodai

 Ragenos transplantacija laikoma viena seniausių, dažniausiai atliekamų ir sėkmingiausių audinių ar organų transplantacijos sričių. Sausio mėnesį Kauno klinikose atliktos pirmosios pasluoksninės keratosplastikos operacijos, pritaikant naujus ir dar saugesnius metodus.
Rageninis aklumas yra trečia pagal dažnumą aklumo priežastis pasaulyje, kurio išgydymui reikalinga persodinti rageną ar ragenos sluoksnius. Kauno klinikų pacientė Valė atsimena, kad dešine akimi ji matydavo silpniau jau nuo studentavimų laikų. „Visą savo gyvenimą dirbau gydytoja ir pirmiausiai rūpinausi pacientais, tik po to savimi. Akinius užsidėjau būdama tik 56-erių metų, nors tam tikrą diskomfortą su viena akimi jaučiau net ir po to, kai pradėjau juos nešioti.“
Pacientė pasakoja, jog toliau blogėjant regėjimui ji vėl apsilankė pas gydytoją ir išgirdo nemalonias žinias – moteriai buvo nustatyta ragenos liga, kurią išgydyti galima tik persodinant rageną, o tiksliau – tam tikrus ragenos sluoksnius. „Po transplantacijos jaučiuosi gerai, manau, kad viskas praėjo sklandžiai. Didelio jaudulio nejaučiau, nes pasitikiu čia dirbančiais specialistais, matau, jog pacientams yra taikomi naujausi gydymo metodai ir džiaugiuosi nuoširdžiu jų darbu“, –  teigia moteris.       

„Pasluoksninės endotelinės keratosplastikos atliekamos,  kuomet pažeisti ir neatsistato vidiniai ragenos sluoksniai, užtikrinantys pastovų ragenos skaidrumą. Esant šių ragenos struktūrų pažeidimui ir utrikus funkcijai, skystis iš priekinės akies kameros skverbiasi į kitus ragenos sluoksnius, kurie paburksta, o procesui užsitęsus – negrįžtamai sudrumstėja. Todėl labai svarbu, kad operacija būtų atliekama laiku, kol visa ragena nesudrumstėjusi. Šiandien, atsižvelgiant į dabartines specialistų pasirengimo ir šiuolaikinių technologijų galimybes, viskas priklauso tik nuo donorinės medžiagos“, – akcentuoja profesorė. Šios operacijos Lietuvoje atliekamos tik Kauno klinikų Akių ligų klinikoje.   
Siekiant tobulinti transplantacijų metodiką ir operaciją atlikti dar saugesniu būdu, Akių ligų klinikos specialistai buvo apmokyti operacijos naujovių. Kryptingas specialistų pasirengimas leido naujoves pritaikyti Kauno klinikų pacientams. Kol kas donorinės ragenos persodinimas yra vienintelis gydymo būdas aklumo, kurį sukelia sudrumstėjusi ragena, galimybė.
Gydytoja pabrėžia, kad vienas sudėtingiausių šios operacijos momentų – donorinio ragenos audinio paruošimas. „Tokio tipo operacijose siekiama, kad persodinamas donorinės ragenos sluoksnis būtų kuo plonesnis, idealiu atveju – mažiau 100 mikrometrų storio. Saugiam ir tiksliam šio etapo atlikimui naudojama speciali dirbtinė akies priekinė kamera, kurios pagalba sukuriamas tam tikras spaudimas po ragena. Priklausomai nuo turimos donorinės ragenos storio, pasirenkamas reikalingas pjūvio gylis. Tuomet specialiu pjaunančiu instrumentu atskiriami paviršiniai ragenos sluoksniai nuo vidinių. Tik vidiniai donorinės ragenos sluoksniai pritvirtinami prie paciento ragenos, atliekant tam tikras manipuliacijas.“
Atlikus keratoplastiką naująja metodika, pacientas jaučiasi panašiai kaip po kataraktos operacijos: operuotos akies neskauda, ji neašaroja, nebijo šviesos. Po operacijos pacientui vos dvi dienas rekomenduojama laikytis tam tikro režimo.
Ragenos transplantacija yra viena dažniausiai atliekamų transplantacijos procedūrų. Kauno klinikų Akių ligų klinikos vadovė prof. Reda Žemaitienė pasakoja, kad prasidėjus pasluoksninių ragenų transplantacijai arba kitaip – pasluoksninių keratoplastikų erai – ir sukūrus efektyvias technologijas bei operacines metodikas, stebimas nuolatinis tokių operacijų skaičiaus augimas pasaulyje.
Pasaulyje kasmet atliekama beveik 200 tūkst. ragenos transplantacijų. Lietuvoje šiuo metu per 100 žmonių laukia donorinės ragenos. 2018 metais Lietuvoje buvo atliktos 44 keratoplastikos.
Lietuvoje pirmąją ragenos endotelio transplantaciją prieš 3 metus atliko Kauno klinikų gydytojas oftalmologas prof. Vytautas Jašinskas.

Kauno klinikų informacija ir nuotrauka 

>65 000

chirurginių operacijų

>1,3 mln.

pacientų apsilankymų

2327

gydytojai

2343

slaugos specialistai

3443

kūdikiai per metus

Dažniausiai užduodami klausimai

Norėdami užsiregistruoti gydytojo specialisto konsultacijai, galite tai padaryti per sergu.lt portalą, atvykti arba skambinti į registratūrą.

Norint gauti gydytojo specialisto konsultaciją Kauno klinikose, būtinas šeimos gydytojo siuntimas. 

Iš gydytojo gavęs siuntimą konsultacijai pacientas gali kreiptis į bet kurioje sveikatos priežiūros įstaigoje dirbantį gydytoją specialistą (konsultantą).

Neturint šeimos gydytojo siuntimo ar ne Lietuvos piliečiams paslaugos yra mokamos. 

Norėdami gauti savo ligos istorijos kopiją, tyrimų rezultatus ar kitus su jūsų gydymo eiga susijusius dokumentus, galite prisijungti prie Kauno klinikų  e-pacientų portalo. 

Neturint galimybės jungtis prie e-pacientų portalo, išrašus galite gauti rašydami Kauno klinikų Raštinei rastine@kaunoklinikos.lt arba skambindami dėl informacijos tel. +37037326247

Gydytojo siuntimas neprivalomas, kreipiantis dėl būtinosios medicinos pagalbos, kai reikalinga skubi pagalba. Būtinoji pagalba LR piliečiams, nuolat gyvenantiems Lietuvoje, yra nemokama.

Siuntimo nereikia, jei į tą patį specialistą dėl tos pačios priežasties kreipiamasi pakartotinai (t. y. gydytojas nurodė atvykti pakartotinai, nes dar tęsia paciento tyrimą ar gydymą) arba pacientas serga lėtine liga, dėl kurios jam reikalinga ilgalaikė stebėsena.

Taip pat šeimos gydytojo siuntimo nereikia kreipiantis į gydytoją dermatovenerologą. 

Klauskite

X