cross

Skubi pagalba

Skubios pagalbos skyrius priima visus atvykstančius ar pristatytus į Kauno klinikas pacientus, kuriems reikalinga skubi pagalba - tiek suaugusius, tiek vaikus. Skubi pagalba teikiama visą parą išeiginėmis ir darbo dienomis ištisus metus.

Naujienos

 

Kaune pagerbti nuolatiniai kraujo donorai

Vakar Kauno klinikų Kraujo centro organizuotoje iškilmingoje šventėje išskirtinai pagerbti nuolatiniai kraujo donorai. Renginio metu skleista neatlygintinos kraujo donorystės idėja ir priminta, kodėl ši misija yra svarbi visuomenei.

Ženkliukus ir medalius įteikęs Kauno klinikų generalinis direktorius prof. habil. dr. Renaldas Jurkevičius, sveikindamas susirinkusius į šventę, priminė išskirtines istorijas, kuomet kraujo donorų dėka buvo išgelbėtos Kauno klinikų pacientų gyvybės. „Kraujo donorystė – vertinga dovana, kurią dėl jūsų kilnumo mes galime kasdien dovanoti visiems pacientams. Jūsų gerumo dėka, kasdien galima atlikti daugybę operacijų. Šiais metais buvo ir gražiųjų istorijų: buvo išgelbėta gimdyvė, kuri dėl sunkios nėštumo patologijos neteko 3,5 litrų kraujo. Taip pat norėčiau prisiminti istoriją, kuomet dar negimusiai vienai iš dvynių motinos įsčiose buvo perpiltas kraujas. Tai nebūtų įvykę be jūsų pagalbos. Man džiugu matyti gausiai susirinkusius donorus, taip pat kolegas, studentus, kurie rodo pavyzdį mūsų visuomenei. Juk niekada negali žinoti, kada kraujo donorų dovanos gali prireikti kiekvienam iš jūsų“, – kalbėjo prof. habil. dr. Renaldas Jurkevičius.

Alvyda Naujokaitė, Sveikatos apsaugos ministerijos Pirminio lygio koordinavimo skyriaus vyr. specialistė pabrėžė, kad Kauno klinikų Kraujo centras per šių metų trečiąjį ketvirtį pasiekė 91 proc. neatlygintinų donacijų. „Jūs turite išskirtinę galimybę dovanoti žmonėms tai, ko mokslininkams vis nepavyksta sintezuoti. Esate ir būsite labai laukiami ir reikalingi pacientams dar daugelį metų“, – į susirinkusiuosius kreipėsi ir jiems dėkojo A. Naujokaitė.

Kauno klinikų Kraujo centro vadovė dr. Diana Remeikienė pabrėžė, kad nuo praėjusios šventės iki šios Kraujo centre apsilankė virš 10 tūkstančių kraujo donorų, padėjusių išgelbėti gyvybę tūkstančiams žmonių.  „Nuoširdžiai dėkoju, jog aukodami kraujo suteikėte galimybę pacientams gauti reikiamą gydymą, atlikti sudėtingą operaciją, eiti į darbą ir sugrįžti į įprastą gyvenimą. Dėkojame žmonėms, kurie savo pastangomis ir idėjomis prisideda prie kraujo donorystės propagavimo. Ačiū tariu ir Lietuvos kariuomenei ir NATO kariams, be kurių pagalbos sėkmingos kraujo donorystės nebeįsivaizduoju. Už tai, jog donorai grįžta į Kraujo centrą ir jame jaučiasi saugūs bei laukiami, nuoširdžiai dėkoju visai Kraujo centro komandai“, – kalbėjo dr. D. Remeikeinė.

Kauno klinikų Kraujo centras dėkojo ir ištikimiems partneriams, padedantiems puoselėti kraujo donorystės idėjas ir telkti visuomenę šiam kilniam tikslui. Nuoširdžiausi dėkingumo žodžiai skambėjo Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, Mykolo Romerio universiteto, Kauno technologijos universiteto, Vytauto Didžiojo universiteto, Kauno kolegijos, Kauno Technikos kolegijos studentams, įmonių, gimnazijų ir įvairių akademinių bendruomenių ir organizacijų  atstovams bei moksleiviams.

 

Kasmet Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu apdovanojami kraujo donorystėje pasižymėję donorai: davusieji kraujo neatlygintinai 20 kartų apdovanojami Lietuvos donorystės žymūno pažymėjimu, 30 kartų – Lietuvos nusipelniusio donoro pažymėjimu, o dovanojusiesiems kraujo ne mažiau kaip 40 kartų suteikiamas garbės donoro vardas ir apdovanojami kartu su tai patvirtinančiu ženklu ir pažymėjimu.

Apdovanojimas ir išskirtiniai aplodismentai buvo skirti Antanui Damarackui, kraujo dovanojusiam net 109 kartus.
Šiais metais Donorystės žymūno pažymėjimai įteikti 33 donorams, kraujo dovanojusiam ne mažiau nei 20 kartų, Lietuvos nusipelniusio donoro pažymėjimai – 11 donorų, kraujo dovanojusiems ne mažiau nei 30 kartų. Garbės donoro vardai suteikti dešimčiai donorų: Vidui Ajučiui, Artūrui Averjanovui, Aurelijui Eičui, Angelijai Gudžiūnaitei, Kristinai Matukaitienei, Egidijui Petrauskui, Rimantui Stakauskui, Donatui Streigiui, Renaldui Svistun, Jelenai Žeburtovičienei.

Šventinę nuotaiką renginio metu kūrė ne tik iškilmingi neatlygintinų donorų apdovanojimai, sveikinimų ir padėkos kalbos, bet ir „Electric Ladies“ koncertas, kuriam publika negailėjo gausių ovacijų.

Kauno klinikų informacija, Raimondo Kreivaičio nuotraukos

Kauno klinikos laukia savanorių

Gruodžio 5 d., trečiadienį, Kauno klinikose paminėta Tarptautinė savanorių diena. Esami ir būsimi savanoriai dalinosi mintimis apie savanoriavimo svarbą, kvietė aktyviai dalyvauti šioje veikloje ir pabrėžė, kad žmogus, padedantis kitam, pirmiausia padeda pats sau.

Kauno klinikų direktorius medicinai ir slaugai doc. Kęstutis Stašaitis renginio metu kalbėjo, kad savanorystė – brandžios visuomenės požymis, ir džiaugėsi, jog aktyviai besidominčių šia veikla ligoninėje netrūksta.

Savo mintimis apie savanorystę Endokrinologijos klinikoje pasidalinusi dvyliktokė Agnė pasakojo, jog ši patirtis leido geriau pažinti save ir kitus, suteikė progą padėti pacientams ir ligoninės personalui, taip pat padėjo suprasti, kokią specialybę ateityje ji norėtų pasirinkti pati. Savanoriavimo patirtimi besidalinantieji kalbėjo apie kilnų šios veiklos tikslą – pagalbą kitam, prasmingumą ir savanorio asmenybės augimą ir tobulėjimą.

Slaugos koordinavimo tarnybos vadovė dr. Vilma Raškelienė, dėkodama kiekvienam savanoriui, įteikė padėkos raštus bei dovanas už kilnų ir prasmingą darbą pacientų labui. Vėliau renginio dalyviai leidosi į ekskursiją po Kauno klinikų Kraujo centrą, Onkologijos ir hematologijos, Neonatologijos ir Patologinės anatomijos klinikas.

Kauno klinikose savanorystės programa pradėjo veikti 2015 m. pavasarį. Šios veiklos metu savanoriai turi unikalią galimybę įgauti specifinių žinių, suteikti pagalbą kitiems ir dalintis gerumu bei teigiamomis emocijomis. Prieš pradedant savanoriauti, kiekvienas savanoris turi išklausyti įvadinius kursus. Kursuose daug dėmesio skiriama psichologiniam pasirengimui, darbo etikai, pretendentai supažindinami su įstaigos vidaus taisyklėmis, informacijos konfidencialumo įsipareigojimais, darbų saugos pagrindais, higienos normomis.

Kauno klinikų savanoriu gali tapti kiekvienas atsakingas, nuoširdus, užjaučiantis, norintis padėti kitiems, žmogus. Vienkartinės savanoriškos veiklos savanoriu gali tapti asmuo vyresnis kaip 14 m., ilgalaikės ar trumpalaikės savanoriškos veiklos savanoriu – vyresnis kaip 16 m.

Naujos gydymo galimybės padeda išvengti diskomforto burnoje

Kauno klinikose nuo šio rudens atliekamos modernios seilių liaukų ir jų latakų operacijos. Sialoendoskopija – tai intervencija, užtikrinanti seilių liaukų ir jų latakų ligų diagnostiką ir gydymą minimaliai invaziniu būdu. Kauno klinikų Ausų, nosies ir gerklės ligų klinikos chirurgai nuo šiol be didelių pjūvių gali išsaugoti ne tik seilių liaukas, bet ir atkurti jų funkcijas.

>65 000

chirurginių operacijų

>1,3 mln.

pacientų apsilankymų

2327

gydytojai

2343

slaugos specialistai

3443

kūdikiai per metus

Dažniausiai užduodami klausimai

Norėdami užsiregistruoti gydytojo specialisto konsultacijai, galite tai padaryti per sergu.lt portalą, atvykti arba skambinti į registratūrą.

Norint gauti gydytojo specialisto konsultaciją Kauno klinikose, būtinas šeimos gydytojo siuntimas. 

Iš gydytojo gavęs siuntimą konsultacijai pacientas gali kreiptis į bet kurioje sveikatos priežiūros įstaigoje dirbantį gydytoją specialistą (konsultantą).

Neturint šeimos gydytojo siuntimo ar ne Lietuvos piliečiams paslaugos yra mokamos. 

Norėdami gauti savo ligos istorijos kopiją, tyrimų rezultatus ar kitus su jūsų gydymo eiga susijusius dokumentus, galite prisijungti prie Kauno klinikų  e-pacientų portalo. 

Neturint galimybės jungtis prie e-pacientų portalo, išrašus galite gauti rašydami Kauno klinikų raštinei - rastine@kaunoklinikos.lt arba skambindami dėl informacijos tel. +370 37 32 6247. 

Gydytojo siuntimas neprivalomas, kreipiantis dėl būtinosios medicinos pagalbos, kai reikalinga skubi pagalba. Būtinoji pagalba LR piliečiams, nuolat gyvenantiems Lietuvoje, yra nemokama.

Siuntimo nereikia, jei į tą patį specialistą dėl tos pačios priežasties kreipiamasi pakartotinai (t. y. gydytojas nurodė atvykti pakartotinai, nes dar tęsia paciento tyrimą ar gydymą) arba pacientas serga lėtine liga, dėl kurios jam reikalinga ilgalaikė stebėsena.

Taip pat šeimos gydytojo siuntimo nereikia kreipiantis į gydytoją dermatovenerologą. 

 

Klauskite

X