Naujienos

Tretieji Kauno klinikų Vadovų mokymai: ligoninės ateitis – mūsų rankose

„Laikas pokyčiams“ – taip skambėjo pagrindinis šūkis 2018 metų rudenį pirmą kartą surengtuose Kauno klinikų Vadovų mokymuose. Dėl didelio ligoninės bendruomenės susidomėjimo ir palaikymo, šių metų vasario 1−2 dienomis buvo surengti jau tretieji Vadovų mokymai Birštone, skirti pokyčių svarbai, procesų valdymui ir įstaigos strategijai aptarti.

„Džiaugiuosi, kad tretieji mokymai sulaukė dar didesnio susidomėjusių dalyvių skaičiaus – registraciją teko stabdyti vos po 2,5 dienos,“ – teigia Kauno klinikų generalinis direktorius prof. habil. dr. Renaldas Jurkevičius. Šiuose mokymuose pristatyta Kauno klinikų veiklos strategija, išgirsta darbuotojų nuomonė ir lūkesčiai. „Norime, kad Kauno klinikose vadovų pareigas užimantys darbuotojai tobulėtų, padėtų įdiegti naujoves, reikalingas šiuolaikinei ligoninei, – pabrėžia prof. R. Jurkevičius. – Esame patvirtinę penkerių metų ligoninės viziją, numatę jos įgyvendinimą. Mokymų metu sulaukėme įvairių pasiūlymų, o pačius geriausius ir tikslingiausius įtrauksime ir į strategijos įgyvendinimo veiksmų planą.“

Pasak Kauno klinikų direktoriaus Visuomenės sveikatai, mokslui ir studijoms dr. Tomo Lapinsko, pagrindinis trečiųjų mokymų tikslas – ne vien suprasti strateginės veiklos vertę ligoninėje ir pergalvoti procesus, bet pirmiausia patikėti, kad strategija – tarsi mūsų visų bendras planas siekiant aiškaus tikslo – tapti geriausiais. Neužtenka tuo patikėti vien vadovams, – tuo turi gyventi visa bendruomenė. Tam būtinos žinios, kaip dirbdami kartu galime efektyviau įgyvendinti pokyčius organizacijoje: „Tik dirbdami išvien galime vesti ligoninę į priekį“, – sako dr. T. Lapinskas pridurdamas, kad aktyvus dalyvių įsitraukimas tik įrodo, kad labai daug žmonių nori prisidėti prie ligoninės tobulėjimo.

Dviejų dienų teoriniai ir praktiniai mokymai dalyviams leido įgyti žinių įvairiose srityse. Buvęs Vadybos ir ekonomikos universiteto rektorius doc. dr. Alfredas Chmieliauskas klinikų darbuotojus supažindino su pokyčių vadyba organizacijoje pokyčių kontekste, o Vytauto Didžiojo universiteto Filosofijos ir socialinės kritikos katedros vedėjas prof. Gintautas Mažeikis padėjo pažvelgti į pokyčius ir lyderystę iš filosofinės perspektyvos. LSMU Sveikatos psichologijos katedros vedėja prof. Nida Žemaitienė ir Kauno klinikų psichologė Žydrūnė Kaklauskaitė atkreipė dėmesį į profesinį perdegimo sindromą mediko darbe. ISM Executive School Strateginio valdymo modulio vadovas, lektorius Benas Adomavičius kalbėjo apie įvairių lygių vadovų rolę strategijos įgyvendinime, o vidinės komunikacijos specialistė Vija Valentukonytė aptarė vidinės komunikacijos svarbą pokyčių metu ir kitus svarbius aspektus organizacijos pokyčių įgyvendinimo kreivėje.

Priimti pokyčius ir judėti pirmyn reikalingos ne tik profesinės kompetencijos. Svarbus emocinis nusiteikimas, tai savo paskaitoje pabrėžė Lyderystės ekspertų grupės vadovė, konsultantė Nomeda Marazienė kalbėdama apie vadovų emocinį atsparumą pokyčių kontekste, o aktorius Andrius Žebrauskas pravedė emocinę mankštą. Praktinių dirbtuvių metu dalyviai dalijosi patirtimi ir įžvalgomis, kaip reikėtų pagerinti Kauno klinikų veiklą ir pasiekti geriausių rezultatų.

Kauno klinikų organizuoti mokymai sulaukė per 160 dalyvių. Vadovų mokymuose galėjo dalyvauti visi klinikų, skyrių, sektorių bei tarnybų vadovai, slaugos administratoriai ir kiti darbuotojai, kuriems rūpi gerasis pokytis ir kurie nori prisidėti prie geresnės aplinkos kūrimo Kauno klinikose.

Kauno klinikų informacija ir nuotrauka

Mirguliavimas akyse buvo sudėtingos nėštumo patologijos požymis

Vieną rytą pramerkusi akis Joana, besilaukianti 31 nėštumo savaitę, matė tarsi pro rūką. Išvedusi augintinį pasivaikščioti, ji grįžo namo, tačiau mirgėjimas akyse nesiliovė. „Pradėjo stipriai skaudėti galvą, todėl nusprendžiau pailsėti ir užmigau. Nors mano nėštumas buvo lengvas – niekada nepykino, tačiau prabudau nuo pykinimo“, – prisiminė Joana.

Kadangi nėštumo metu moteris jokių skausmų nejautė, pamanė, kad tai tiesiog migrenos priepuolis ir tikėjosi, jog skausmas turėtų greitai praeiti. „Jaučiau mažylės judesius, todėl į ligoninę važiuoti neskubėjau. Pykinimui ir vėmimui nesibaigiant, po kelių valandų nuvykau į Jonavos ligoninę“, – tęsė ji.

Atvykus į ligoninės akušerijos skyrių, bekalbant su slaugytoja, Joanai dingo regėjimas. Moteris nedelsiant buvo išvežta į Kauno klinikas.

Pasak Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos Nėštumo patologijos sektoriaus vadovės, gydytojos akušerės ginekologės doc. dr. Reginos Mačiulevičienės, pacientės ligos pradžia buvo netikėta ir būklė blogėjo labai greitai. „Joanai buvo nustatytas padidėjęs arterinis kraujospūdis, o atlikus laboratorinius tyrimus rastas padidėjęs baltymo kiekis šlapime. Vėliau nėščiosios būklė dėl progresuojančio regėjimo sutrikimo, psichologinio susijaudinimo ir dezorientacijos laike ir erdvėje dar labiau pablogėjo. Buvo aiškinamasi, kokios regos sutrikimo priežastys, nes sergant preeklampsija sunkūs sąmonės ir regos sutrikimai pasitaiko labai retai, – tikino gydytoja. – Po išsamių tyrimų, patvirtinta sunkios preeklampsijos diagnozė. Vienintelis gydymo pasirinkimas šiuo atveju buvo skubi cezario pjūvio operacija. Tęsti nėštumą buvo pavojinga tiek motinos, tiek vaisiaus sveikatai ir gyvybei“, – tęsė doc. dr. R. Mačiulevičienė.

Po sėkmingos operacijos jauna moteris vėl galėjo matyti. Cezario pjūvio pagalba gimė mergaitė, kuri toliau prižiūrėta Kauno klinikų Naujagimių intensyviosios terapijos skyriuje. Mažylei nustatytas nepakankamas augimas gimdoje dėl pagrindinės motinos ligos – preeklampsijos. „Dabar jaučiamės gana gerai. Man šiek tiek suprastėjo regėjimas, bet tai yra maža pasekmė to, kas įvyko“, – kalbėjo moteris.

„Preeklampsija pasireiškia 2-8 iš 100 nėščių moterų. Ji gali būti lengvos formos ir nepakenkti nei motinai, nei vaisiui. Tačiau kartais ligos eiga būna labai sunki. Sunkia preeklapmsijos forma suserga 1 iš 200 nėščiųjų, o dažniausi simptomai yra galvos skausmas, regos sutrikimai, skausmas po dešiniuoju šonkauliu, pykinimas, vėmimas, staiga atsiradęs veido, rankų ir kojų tinimas bei labai bloga savijauta“, – aiškino R. Mačiulevičienė.

„Preeklampsija pakenkia dar negimusiam vaikeliui, nes paveikia placentos funkciją. Sutrinka vaisiaus augimas, sumažėja vaisiaus vandenų. Jei preeklampsijos forma labai sunki ir placentos funkcija labai sutrinka, dėl deguonies stokos vaisiaus būklė gali tapti kritinė, jis gali žūti gimdoje“, – teigė doc. dr. R. Mačiulevičienė.

Nors preeklampsijos priežastys nėra žinomos, tačiau liga gali pasireikšti bet kuriai nėščiajai, todėl savo sveikatos būklę reikėtų stebėti viso nėštumo metu. Ypatingą dėmesį reikėtų atkreipti toms moterims, kurių kraujo spaudimas prieš nėštumą buvo padidėjęs, kurių kraujospūdis buvo aukštas ir ankstesnių nėštumų metu. Taip pat sergančios inkstų ligomis, diabetu ar imuninėmis ligomis, pavyzdžiui, sistemine raudonąją vilklige. Atsiradus preeklampsijos simptomams ar pasirodžius kraujingoms išskyroms iš makšties, reikėtų nedelsiant kreiptis į nėštumą prižiūrinčią gydytoją arba artimiausią Nėščiųjų priėmimo skyrių.

Kauno klinikų informacija ir nuotrauka

Ragenų transplantacijoms atlikti Kauno klinikose naudojami dar saugesni metodai

 Ragenos transplantacija laikoma viena seniausių, dažniausiai atliekamų ir sėkmingiausių audinių ar organų transplantacijos sričių. Sausio mėnesį Kauno klinikose atliktos pirmosios pasluoksninės keratosplastikos operacijos, pritaikant naujus ir dar saugesnius metodus.
Rageninis aklumas yra trečia pagal dažnumą aklumo priežastis pasaulyje, kurio išgydymui reikalinga persodinti rageną ar ragenos sluoksnius. Kauno klinikų pacientė Valė atsimena, kad dešine akimi ji matydavo silpniau jau nuo studentavimų laikų. „Visą savo gyvenimą dirbau gydytoja ir pirmiausiai rūpinausi pacientais, tik po to savimi. Akinius užsidėjau būdama tik 56-erių metų, nors tam tikrą diskomfortą su viena akimi jaučiau net ir po to, kai pradėjau juos nešioti.“
Pacientė pasakoja, jog toliau blogėjant regėjimui ji vėl apsilankė pas gydytoją ir išgirdo nemalonias žinias – moteriai buvo nustatyta ragenos liga, kurią išgydyti galima tik persodinant rageną, o tiksliau – tam tikrus ragenos sluoksnius. „Po transplantacijos jaučiuosi gerai, manau, kad viskas praėjo sklandžiai. Didelio jaudulio nejaučiau, nes pasitikiu čia dirbančiais specialistais, matau, jog pacientams yra taikomi naujausi gydymo metodai ir džiaugiuosi nuoširdžiu jų darbu“, –  teigia moteris.       

„Pasluoksninės endotelinės keratosplastikos atliekamos,  kuomet pažeisti ir neatsistato vidiniai ragenos sluoksniai, užtikrinantys pastovų ragenos skaidrumą. Esant šių ragenos struktūrų pažeidimui ir utrikus funkcijai, skystis iš priekinės akies kameros skverbiasi į kitus ragenos sluoksnius, kurie paburksta, o procesui užsitęsus – negrįžtamai sudrumstėja. Todėl labai svarbu, kad operacija būtų atliekama laiku, kol visa ragena nesudrumstėjusi. Šiandien, atsižvelgiant į dabartines specialistų pasirengimo ir šiuolaikinių technologijų galimybes, viskas priklauso tik nuo donorinės medžiagos“, – akcentuoja profesorė. Šios operacijos Lietuvoje atliekamos tik Kauno klinikų Akių ligų klinikoje.   
Siekiant tobulinti transplantacijų metodiką ir operaciją atlikti dar saugesniu būdu, Akių ligų klinikos specialistai buvo apmokyti operacijos naujovių. Kryptingas specialistų pasirengimas leido naujoves pritaikyti Kauno klinikų pacientams. Kol kas donorinės ragenos persodinimas yra vienintelis gydymo būdas aklumo, kurį sukelia sudrumstėjusi ragena, galimybė.
Gydytoja pabrėžia, kad vienas sudėtingiausių šios operacijos momentų – donorinio ragenos audinio paruošimas. „Tokio tipo operacijose siekiama, kad persodinamas donorinės ragenos sluoksnis būtų kuo plonesnis, idealiu atveju – mažiau 100 mikrometrų storio. Saugiam ir tiksliam šio etapo atlikimui naudojama speciali dirbtinė akies priekinė kamera, kurios pagalba sukuriamas tam tikras spaudimas po ragena. Priklausomai nuo turimos donorinės ragenos storio, pasirenkamas reikalingas pjūvio gylis. Tuomet specialiu pjaunančiu instrumentu atskiriami paviršiniai ragenos sluoksniai nuo vidinių. Tik vidiniai donorinės ragenos sluoksniai pritvirtinami prie paciento ragenos, atliekant tam tikras manipuliacijas.“
Atlikus keratoplastiką naująja metodika, pacientas jaučiasi panašiai kaip po kataraktos operacijos: operuotos akies neskauda, ji neašaroja, nebijo šviesos. Po operacijos pacientui vos dvi dienas rekomenduojama laikytis tam tikro režimo.
Ragenos transplantacija yra viena dažniausiai atliekamų transplantacijos procedūrų. Kauno klinikų Akių ligų klinikos vadovė prof. Reda Žemaitienė pasakoja, kad prasidėjus pasluoksninių ragenų transplantacijai arba kitaip – pasluoksninių keratoplastikų erai – ir sukūrus efektyvias technologijas bei operacines metodikas, stebimas nuolatinis tokių operacijų skaičiaus augimas pasaulyje.
Pasaulyje kasmet atliekama beveik 200 tūkst. ragenos transplantacijų. Lietuvoje šiuo metu per 100 žmonių laukia donorinės ragenos. 2018 metais Lietuvoje buvo atliktos 44 keratoplastikos.
Lietuvoje pirmąją ragenos endotelio transplantaciją prieš 3 metus atliko Kauno klinikų gydytojas oftalmologas prof. Vytautas Jašinskas.

Kauno klinikų informacija ir nuotrauka 

Plaukų slinkimo problemai spręsti – šaldantys šalmai

Chemoterapija yra vienas iš svarbiausių onkologinių ligų gydymo metodų. Tačiau šis metodas turi ir šalutinius reiškinius, tarp jų ir alopeciją – plaukų netekimą. Šiai problemai spręsti Kauno klinikose onkologinėmis ligomis sergantiems pacientams siūlomi šaldantys šalmai, padedantys sumažinti plaukų slinkimą.

Prof. Saulius Vaitkus: dabar padarome daugiau nei kažkada tikėjomės

Pirmą kartą Lietuvoje ir Baltijos šalyse endoskopiniu būdu pro nosies landą buvo pašalintas auglys iš sunkiai pasiekiamos kaukolės pamato vietos (smilkinkaulio piramidės ir pleištinio sinuso), kartu išlaisvinant regimąjį nervą. Kauno klinikose daugiadalykės komandos pastangomis, naudojantis naujausiomis diagnostinėmis galimybėmis, jaunam vyrui iš Latvijos buvo nustatytas piktybinis auglys, išplitęs į kaukolės pamatą, o parinkus sudėtingą chirurginį gydymą ir naudojantis naujausiomis technologijomis, išsaugota paciento sveikata ir regėjimas. 

Kodėl Kulautuvos reabilitacijos ligoninėje pacientai nugriūna rečiau?

Griuvimų rizika yra dar viena nematoma, tačiau itin aktuali vyresnio amžiaus pacientų problema. 33 proc. žmonių, kurių amžius 65-80 m. ir bemaž 40 proc. žmonių, vyresnių nei 80 m., griūna kasmet. Deja, sveikatos priežiūros specialistai sužino tik apie kas antrą patirtą griuvimą. Apie taikomus šiuolaikiškus būdus ligoninėje, siekiant išvengti griuvimų, ir tokių būdų svarbą reabilitacijoje kalbame su Kauno klinikų Kulautuvos reabilitacijos ligoninės vadovu gydytoju kardiologu prof. Raimondu Kubiliumi. 

Jaunai merginai į gyvenimą padėjo sugrįžti muzikos ir dailės terapijos

„Yra posakis: sveikata – didžiausias turtas, bet niekada apie jį nesusimąsčiau, kol tiesiogiai su tuo nesusidūrė mano vaikas. Tada aukoji viską: savo darbą, svajones, lūkesčius, kad tik tavo vaikui viskas būtų gerai. Dabar žinau, kad reikia kabintis į gyvenimą, eiti pirmyn ir niekada neprarasti vilties“, – sako Judita Kasmauskienė, praėjus vos daugiau nei metams nuo dukros traumos. Tada, būdama vos 13 metų, Livija nukrito nuo žirgo ir paniro į komą. Ilga laiką režimu tarp reanimacijos ir reabilitacijos gyvenusi mergina dabar rengia pianino koncertus ir sustoti nežada. 

Kauno klinikų darbuotojams užtikrinamos geresnės socialinės sąlygos

Šiandien Kaune įvyko svarbus susitarimas – Kauno klinikų administracija pasirašė susitarimą su Lietuvos gydytojų sąjunga (LGS) dėl Lietuvos Nacionalinės sveikatos sistemos šakos kolektyvinės sutarties galiojimo visiems ligoninės darbuotojams.
„Džiaugiamės, kad visiems ligoninės gydytojams, slaugytojams, gydytojams rezidentams ir visiems kitiems darbuotojams bus užtikrinamos vienodos teisės į socialines garantijas“, – sako Kauno klinikų generalinis direktorius prof. habil dr. Renaldas Jurkevičius. Šių metų rugpjūčio 31 dieną pasirašytos naujosios Nacionalinės sveikatos sistemos šakos kolektyvinės sutarties nuostatos būtų galiojusios tik profsąjungų nariams, nepaliesdamos joms nepriklausiančių ligoninės darbuotojų.

Kaune pagerbti nuolatiniai kraujo donorai

Vakar Kauno klinikų Kraujo centro organizuotoje iškilmingoje šventėje išskirtinai pagerbti nuolatiniai kraujo donorai. Renginio metu skleista neatlygintinos kraujo donorystės idėja ir priminta, kodėl ši misija yra svarbi visuomenei.

Ženkliukus ir medalius įteikęs Kauno klinikų generalinis direktorius prof. habil. dr. Renaldas Jurkevičius, sveikindamas susirinkusius į šventę, priminė išskirtines istorijas, kuomet kraujo donorų dėka buvo išgelbėtos Kauno klinikų pacientų gyvybės. „Kraujo donorystė – vertinga dovana, kurią dėl jūsų kilnumo mes galime kasdien dovanoti visiems pacientams. Jūsų gerumo dėka, kasdien galima atlikti daugybę operacijų. Šiais metais buvo ir gražiųjų istorijų: buvo išgelbėta gimdyvė, kuri dėl sunkios nėštumo patologijos neteko 3,5 litrų kraujo. Taip pat norėčiau prisiminti istoriją, kuomet dar negimusiai vienai iš dvynių motinos įsčiose buvo perpiltas kraujas. Tai nebūtų įvykę be jūsų pagalbos. Man džiugu matyti gausiai susirinkusius donorus, taip pat kolegas, studentus, kurie rodo pavyzdį mūsų visuomenei. Juk niekada negali žinoti, kada kraujo donorų dovanos gali prireikti kiekvienam iš jūsų“, – kalbėjo prof. habil. dr. Renaldas Jurkevičius.

Kauno klinikos laukia savanorių

Gruodžio 5 d., trečiadienį, Kauno klinikose paminėta Tarptautinė savanorių diena. Esami ir būsimi savanoriai dalinosi mintimis apie savanoriavimo svarbą, kvietė aktyviai dalyvauti šioje veikloje ir pabrėžė, kad žmogus, padedantis kitam, pirmiausia padeda pats sau.

Kauno klinikų direktorius medicinai ir slaugai doc. Kęstutis Stašaitis renginio metu kalbėjo, kad savanorystė – brandžios visuomenės požymis, ir džiaugėsi, jog aktyviai besidominčių šia veikla ligoninėje netrūksta.

Savo mintimis apie savanorystę Endokrinologijos klinikoje pasidalinusi dvyliktokė Agnė pasakojo, jog ši patirtis leido geriau pažinti save ir kitus, suteikė progą padėti pacientams ir ligoninės personalui, taip pat padėjo suprasti, kokią specialybę ateityje ji norėtų pasirinkti pati. Savanoriavimo patirtimi besidalinantieji kalbėjo apie kilnų šios veiklos tikslą – pagalbą kitam, prasmingumą ir savanorio asmenybės augimą ir tobulėjimą.

Slaugos koordinavimo tarnybos vadovė dr. Vilma Raškelienė, dėkodama kiekvienam savanoriui, įteikė padėkos raštus bei dovanas už kilnų ir prasmingą darbą pacientų labui. Vėliau renginio dalyviai leidosi į ekskursiją po Kauno klinikų Kraujo centrą, Onkologijos ir hematologijos, Neonatologijos ir Patologinės anatomijos klinikas.

Kauno klinikose savanorystės programa pradėjo veikti 2015 m. pavasarį. Šios veiklos metu savanoriai turi unikalią galimybę įgauti specifinių žinių, suteikti pagalbą kitiems ir dalintis gerumu bei teigiamomis emocijomis. Prieš pradedant savanoriauti, kiekvienas savanoris turi išklausyti įvadinius kursus. Kursuose daug dėmesio skiriama psichologiniam pasirengimui, darbo etikai, pretendentai supažindinami su įstaigos vidaus taisyklėmis, informacijos konfidencialumo įsipareigojimais, darbų saugos pagrindais, higienos normomis.

Kauno klinikų savanoriu gali tapti kiekvienas atsakingas, nuoširdus, užjaučiantis, norintis padėti kitiems, žmogus. Vienkartinės savanoriškos veiklos savanoriu gali tapti asmuo vyresnis kaip 14 m., ilgalaikės ar trumpalaikės savanoriškos veiklos savanoriu – vyresnis kaip 16 m.

Naujos gydymo galimybės padeda išvengti diskomforto burnoje

Kauno klinikose nuo šio rudens atliekamos modernios seilių liaukų ir jų latakų operacijos. Sialoendoskopija – tai intervencija, užtikrinanti seilių liaukų ir jų latakų ligų diagnostiką ir gydymą minimaliai invaziniu būdu. Kauno klinikų Ausų, nosies ir gerklės ligų klinikos chirurgai nuo šiol be didelių pjūvių gali išsaugoti ne tik seilių liaukas, bet ir atkurti jų funkcijas.

Kauno klinikose atlikta pirmoji sfinkterio implantacija

Šlapimo nelaikymas – viena nemaloniausių galimų komplikacijų po operacijos dėl prostatos vėžio. Tačiau nuo šiol tokiems pacientams Kauno klinikų urologai gali pasiūlyti auksiniu standartu vadinamą dirbtinį sfinkterį. „Kiekvienais metais operacinis gydymas reikalingas 80-100 pacientų. Dažniausiai šlapimo nelaikymas būna nedidelis ir didesnių problemų nekelia, tačiau dalis pacientų patiria vidutinio arba didelio laipsnio šlapimo nelaikymą. Džiaugiamės, jog dabar šiems pacientams galime pasiūlyti optimalų gydymo būdą“, – teigė dr. Darius Trumbeckas, Kauno klinikų Urologijos klinikos Miniinvazinės ir rekonstrukcinės urologijos sektoriaus vadovas.

Ankstesnis 1 2 3 4 Sekantis
X