Intensyviosios terapijos klinika

Intensyviosios terapijos klinika

Klinikos vadovas prof.Vidas Pilvinis

Intensyviosios terapijos klinikoje gydomi kritinių būklių pacientai iš visos Lietuvos.

Klinikos istorija

1958 m.
Tuometinės Respublikinės Kauno klinikinės ligoninės (RKKL) chirurgijos hospitaliniame skyriuje įkurtas vienos lovos intensyvaus sekimo postas. Intensyviosios terapijos diegimo šioje ligoninėje iniciatorius buvo akademikas Zigmas Januškevičius.

1963 m.
Prof. Aldona Lukoševičiūtė pirmą kartą Lietuvoje sėkmingai panaudojo elektrinę širdies defibriliaciją ir kartu su RKKL vyr. gydytoju P. Jašinsku ir pavaduotoju medicinos reikalams S. Daktaravičiumi ėmėsi organizuoti reanimacinę tarnybą.

1965 m..
Hospitalinės terapijos skyriuje pradėjo dirbti pirmieji reanimatologai: B. Šlapikienė, G. Kanaporis, S. Taftienė, A. Vaičėnas, pradėta taikyti ilgalaikė dirbtinė plaučių ventiliacija.

1968 m.
Centrinio klinikinės ligoninės korpuso trečiojo aukšto hole įkuriamas 6 lovų reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyrius. Tais pačiais metais Z. Statkevičius čia pirmą kartą atliko peritoninę dializę, o 1969 m. Z. Dulevičius pritaikė hemodializę.

1975 m.
Kauno medicinos institute įkurta Anesteziologijos-reanimatologijos katedra, jai o taip pat ir anesteziologijos ir intensyviosios terapijos veiklai klinikose iki pat 1994 m. vadovavo prof. A. Lukoševičiūtė.
Aštuntojo dešimtmečio viduryje Respublikinėje Kauno klinikinėje ligoninėje prasidėjo intensyviosios terapijos specializacija, reanimacinių lovų skaičius išaugo iki 36.

1981 m.
Prie centrinio reanimacijos skyriaus atidarytas hiperbarinės oksigenacijos poskyris (vedėjas L. Mackevičius).

1983 m.
Ligoninėje duris atvėrus naujam neurochirurgijos korpusui, įkurtas ir Neurochirurginės reanimacijos skyrius.

1983-1984 m.
KMI paruošta pirmoji ir vienintelė gydytojų reanimatologų laida. Iki 1983 m. ir nuo 1984 m. ruošiami gydytojai anesteziologai-reanimatologai.

1985 m.
Pradėtas statyti naujasis operacinis blokas, į kurį 1988 m. persikėlė ir 18 lovų centrinis reanimacijos skyrius.

1994 m.
Naująja Anesteziologijos-reanimatologijos katedros vedėja išrinkta prof. Dagmara Reingardienė.

1997 m.
Profilinių klinikų reorganizacijos metu Anesteziologijos ir Intensyviosios terapijos klinikos buvo atskirtos ir tapo savarankiškais padaliniais. Intensyviosios terapijos klinikai, kurią sudarė Centrinis reanimacijos, Neurochirurginės reanimacijos, Skubios pagalbos bei Onkologijos ligoninės Anesteziologijos ir intensyviosios terapijos skyriai, toliau vadovavo prof. D. Reingardienė.
Nuo 2001 m. Intensyviosios terapijos klinikai vadovauja prof. Vidas Pilvinis.

Pasiekimai

1963 m. prof. Aldona Lukoševičiūtė pirmą kartą Lietuvoje sėkmingai panaudojo elektrinę širdies defibriliaciją ir kartu su RKKL vyr. gydytoju P. Jašinsku ir pavaduotoju medicinos reikalams S. Daktaravičiumi ėmėsi organizuoti reanimacinę tarnybą.
1965 m.
Hospitalinės terapijos skyriuje pradėjo dirbti pirmieji reanimatologai: B. Šlapikienė, G. Kanaporis, S. Taftienė, A. Vaičėnas, pradėta taikyti ilgalaikė dirbtinė plaučių ventiliacija
1968 m.
Centrinio klinikinės ligoninės korpuso trečiojo aukšto hole įkuriamas 6 lovų reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyrius. Tais pačiais metais Z. Statkevičius čia pirmą kartą atliko peritoninę dializę, o 1969 m. Z. Dulevičius pritaikė hemodializę.

Mokslinė ir pedagoginė veikla

Klinikos mokslinio darbo kryptys – įvairūs su gyvybei grėsmingomis būklėmis bei gyvybinių funkcijų sutrikimais susiję klausimai: mikrocirkuliacijos sutrikimai įvairių šokų metu, kritinių būklių polineuropatija, žmogaus plautinių venų inervacijos įtaka širdies aritmijoms ir kt.

Apginta diertacija:
Dr. Andrius Pranskūnas, 2012 m. “Mikrocirkuliacijos tyrimai sepsio metu eksperimentinėmis ir klinikinėmis sąlygomis”

Rengiamos disertacijos:
„Mikrocirkuliacijos tyrimai kritinių neurochirurginių būklių metu“ (dokt. Tomas Tamošuitis), “Kraujotakos pokyčiai fiziologinio streso metu eksperimentinėmis bei klinikinėmis sąlygomis” (dokt. Eglė Belousovienė).

Projektas
Mokslinės kompetencijos apie žmogaus kritines būkles ugdymas bei kėlimas ES struktūrinių fondų parma 2006-2009 m.

X